2012 m. kovo 11 d., sekmadienis

Kokį muilą rinktumėtės šiandien?


           Šiuolaikinis muilų asortimentas parduotuvių lentynose mūsų nebestebina. Galime rasti begales įvairiausių muilų rūšių, o spalvų bei aromatų gausybė dažnai užgniaužia kvapą. Tačiau visų pirma imame į rankas tą, kuris maloniausias akiai. Taigi, kurie muiliukai Jums atrodo patraukliausi?

                                         
1.
                           
2.
3.   
4.  
5.
6.
7.
8.
9.
10.

2012 m. vasario 27 d., pirmadienis

Kodėl verta rinktis natūralų muilą?

Naršant Youtube lobynuose atradom labai informatyvų video, kuriame puikiai palyginamas ekologiškas muilas, ir muilas kurį galime rasti kiekvienoje parduotuvėje. Rekomenduojame pažiūrėti kiekvienam ! (video anglų kalba) 

2012 m. vasario 26 d., sekmadienis

Gaminame muilą namuose

   Šįkart norėtume jums šiek tiek papasakoti apie muilo gaminimo būdus.
Yra išskiriami du pagrindiniai ir populiariausi muilo gaminimo metodai: šaltasis muilo gaminimo metodas (ang. Cold process method) bei „išlydyk ir supilk muilą“ metodas (ang. Melt and Pour soap).

Šaltasis muilo gaminimo metodas 

   Būtent šiuo būdu gaminami patys natūraliausi muilai, nes gaminant šaltuoju būdu muiluose išlieka visos geriausios komponentų savybės ir natūralus augalinis glicerolis. Šiuo metodu gaminami muilai susideda iš riebalų (tai gali būti įvairūs natūralūs aliejai), natrio šarmo bei papildomai įmaišomos įvairios žolelės, molis, eteriniai aliejai. Muilams gaminamiems šiuo būdu reikia brandintis vidutiniškai 4-6 savaites, tik po pilno subrandinimo juo galima naudotis.
   Senovėje vietoj šarmo būdavo naudojami medžių ar augalų pelenai. Riebalus atstodavo tik gyvuliniai riebalai, kuriuos šiais laikais galima pakeisti įvairiais augaliniais aliejais.


"Išlydik ir supilk muilą" metodas

   Šis metodas yra daug paprastesnis nei muilo gaminimas šaltuoju būdu, nereikalaujantis tiek daug atidumo, bei ne toks pavojingas, nes jam nereikia naudoti natrio šarmo. Gaminant šiuo metodu reikalingos medžiagos yra muilo bazė (kurią galima įsigyti specializuotose parduotuvėse prekiaujančiose priemonėmis muilo gamybai) bei įvairūs aliejai, žolelės, eteriniai aliejai. Šis metodas pranašesnis už pastarąjį dar ir tuo jog jo nereikia brandinti, tereikia palaukti kol jis sustings (tai užtrunka 2-4 valandas) ir jau galima juo naudotis. Ar tokį muiliuką galėsime vadinti natūraliu ar ne, priklausys tik nuo naudojamų medžiagų jo gamybai.



2012 m. vasario 23 d., ketvirtadienis

Kaip apsaugoti save ir aplinką?

Pamažu pradedame suprasti, jog šviežias, natūralus maistas yra vienas iš sveikatos ir geros savijautos garantų. Tačiau nemažiau svarbu ir ką tepame ant savo odos bei kuo ją prausiame. Mokslo įrodyta kai kurių medžiagų greita rezorbcija į organizmą per odą.



Geriausias pavyzdys – nikotino ar estrogenų pleistrai. Panašiu principu per odą į kraujotaką patenka ir mūsų naudojamos kosmetikos dalys. Mums žymiai maloniau galvoti, jog į mūsų kūną patenka natūralūs aliejai, vaistažolių ištraukos ar eteriniai aliejai, nei petrochemikatai, konservantai, sintetiniai kvapikliai ar kitos balastinės medžiagos, galinčios sukelti alergijas, skatinti piktybinių auglių formavimąsi. Taip pat įrodyta, jog dauguma šiuolaikinės kosmetinės pramonės naudojamų petrochemikatų ir ypač sintetiniai kvapikliai sukelia odos dermatitus, egzemas, alergijas.

Ką jau kalbėti apie gamtą – didelė dalis cheminių junginių, kurie naudojami įvairiuose muiluose, dušo želė, šampūnuose, o ypač skalbimo milteliuose, yra gamtai kenksmingi naftos produktai, ilgai ir sunkiai yrantys (o kartais ir visai neyrantys), tad savaime suprantama, kad jie daro didelę žalą aplinkai. Chemijos pramonė išmoko beveik viską susintetinti, ir tuo buvo didžiuojamasi. Tačiau būtent ji vienas didžiausių gamtos teršėjų.

Kaip grįžti prie natūralumo, tyrumo, prie to, kas saugu, harmoninga ir nekenksminga? Juk turime konstatuoti pakankamai liūdną faktą, kad iki šiol tarp gausios pasiūlos sunku rasti natūralių, ekologiškų, žmogui ir gamtai saugių produktų. Dažnai besipuikuojantis užrašas „bio“ ar „natūralus“ parodo tik tai, kad šiame produkte yra vienas kitas natūralus komponentas, greta gausybės sintetinių chemijos medžiagų.

Ši situacija yra ypač aktuali renkantis prausiklius, kadangi kenksmingos medžiagos į žmogaus kūną patenka per odą ir kvėpavimo takus. Kaip alternatyva šiems lėtai veikiantiems nuodams ir galima išeitis iš susidariusios situacijos yra natūralus ekologiškas rankų darbo muilas. Jame dažniausiai naudojamos vien tik augalinės kilmės medžiagos, todėl jis sveikas mums ir draugiškas aplinkai.


Medžiaga iš: www.lemurija.lt , www.graziai.lt

2012 m. vasario 16 d., ketvirtadienis

Muilo atsiradimo mūsų namuose istorija

  Sveiki visi, mes, Rasa ir Justina, norim pristatyti blogą, kuris turėtų sudominti visus besidominčius muilu, jo istorija, gamybos procesu, bei bent šiek tiek norintiems sužinoti natūralių muilo sudedamųjų dalių poveikį mūsų visų odai.


Paveikslėlio šaltinis: http://www.etsy.com/listing/78040133/handmade-almond-soap-organic-shea-butter?ref=sc_2&sref=from_your_favorite_listings

  Taigi, kaip muilas iš tiesų atsirado mūsų namuose?

Istoriniuose šaltiniuose užsimenama, kad muilas atsirado dar senovės Romoje, kuomet Romos gyventojai, skalbdami drabužius gyvulių aukojimo vietos papėdėje telkšančioje upėje pastebėjo, kad tose vietose, kur upės vanduo pasipildydavo putojančia kreidine medžiaga, išskalbti rūbai būdavo ypač švarūs. Putojanti medžiaga susidarydavo iš gyvulinių riebalų ir pelenų, susikaupusių po aukojimo ritualo.
Taip ilgainiui toks muilas buvo naudojamas kartu su smėliu, įvairių gėlių žiedlapiais ir įvairiausiomis kitomis priemonėmis iš gamtos, kurių pagalba senovės gyventojai puoselėjo savo odą. Tačiau viduramžiais gyventojai turėjo pamiršti šį malonumą, nes buvo teigiama jog maudymasis ir domėjimasis savo kūnu yra ryšio su velniu įrodymas. Visuotinė nešvara turėjo fatališkų pasekmių – nuo infekcijų išmirė pusė Europos.

Muilas vėl buvo prisimintas 13-ame amžiuje Prancūzijoje, o vėliau ir Anglijoje ir taip mūsų namuose užsiliko iki šių dienų.

Lietuvoje pirmosios muilo dirbtuvės įsteigtos XIX a. pradžioje. 1900 m. ypač daug buvo gaminama skystojo muilo Vilniaus ir Kauno gubernijose (apie 4 000 t). XX a. trečiajame dešimtmetyje įsteigti muilo fabrikai Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje.


Medžiaga iš: http://lt.wikipedia.orgwww.skonis-kvapas.lt